Adnan Abrashi

adnan_abrashi@yahoo.com

nanda01al@yahoo.com

 

Meny
Latest books
Favorites site
Site statystics
Translate this page

ĒFARĖ ĖSHTĖ ADOLESHENCA?
Adoleshencė (lat. Adolescere, do tė thotė: pjekuri, tė bėhesh i pjekur, i matur)

Nėse i lėmė me njė anė dy vitet e para tė jetės adoleshneca ėshtė periodė kur ngjajnė ndryshimet mė tė mėdha dhe mė tė shpejta nė jetėn e njeriut. Ndikimet sociale dhe kulturore janė jashtėzakonisht tė mėdha. Nė shoqėritė e mė hershme problemet e adoleshencės nuk kanė qenė aq tė theksuara siē janė sot. Diku ka ekzistuar kalimi i butė nga fėmijėria nė persona tė rritur por pa ndonjė trazirė tė theksuar tė cilėn ne sot e njohim si adoleshencė. Nė ato shoqėri nga fėmijėt 11-12 vjeē ėshtė pritur tė marrin detyrat e tė rriturėve dhe profesioni iu ėshtė caktuar nga profesioni i prindėrve. Ata nuk kanė pasur kohė tė pyetėn: “Kush jam unė?” apo “Ēfarė dėshiroj tė bėhem?” Pėrpos profesionit, prindėrit iu kanė caktuar edhe bashkėshortėt me tė cilėt shumė heret kanė hyrė nė martesė.
Adoleshenca siē e njohim sot nuk ėshtė vetėm rezultat i zhvilllimit fizik, fiziologjik dhe psikik, por edhe ndryshimeve kulturore dhe sociale. Ajo nuk ėshtė e njėjtė nė tė gjitha pjesėt e botės dhe nuk i ka vėshtėrsit e njėjta nė vende tė ndryshme. Karaketristikat e adoleshencės gjithmonė ndryshojnė dhe qfarėdo pohimi mbi adoleshencėn qė nuk ka datė tė sakt pak janė tė besueshme.
Nėse i referohemi enciklopedisė sė lirė nė interenet Wikipedia, mund ta gjejm nocionin adoleshenca: Adoleshenca nė konceptet bashkėkohore tė zhvillimit tė personalitetit kuptohet si fazė specifike nė zhvillim, e pėrcjellur me kriza tė bujshme psikike, emocionale, morale dhe me shqetėsime e bredhje. Trajtohet si fazė kalimtare nga fėmijėria nė pjekuri. Nė mėnyrė aproksimative mosha pėrcaktohet nė mes 12 dhe 20 vjeē kur tek tė rinjtė ngjanė ndryshme tė mėdha trupore dhe psikike tė pėrcjellura me ndryshime specifike nė sferat sociale. Dallojnė pesė faza: paraadoleshenca, e hershme, e mesme, e vonshme dhe postadoleshenca. Ēdonjėra shkakton kriza tė ndryshme, ndėr tė cilat mė tė rėndėsishme janė: kriza(konfuzioni) i identitetit, kriza e autoritetit, asketizmi, hipokondria dhe kriza e seksualitetit.
Adoleshenca si njė periodė e zhvillimit tė njeriut ėshtė krijimtari e shoqėrisė moderne dhe kushteve tė saja tė ndėrlikuara. Fillon kur fėmija e arrinė pjekurinė seksuale. Pubėrteti, si periodė kur arrihet pjekuria seksuale ėshtė pjesė e adoleshencės. Pėr shumicėn e vajzave pubėrteti fillon nė mes 12-14 vjeē, e tek djemtė nė mės 13-14 vjeē. Gjatė zhvillimit tė hovshėm fiziologjik nė pubėrtet piqet pėrbėrja e organeve pėr reprodukim, zhvillohet karakteristikat sekondare seksuale. Si njė periodė paraprake e adoleshencės, pubėrteti pėrfundon kur tė paraqiten tė gjitha karakteristike sekundare seksuale dhe fitohet aftėsia e reprodukimit.
Kufiri i fundit i adoleshencės nė njė farė mėnyre ėshtė arbitrar sepse pėrfshinė shumė aspekte tė cilat varojnė nga shoqėria nė shoqėri. Si pėrcaktues mė i shpesht i kufirit tė fundit tė adoleshencės merret pjekuria emocionale dhe sociale, e kjo do tė thotė pėrvoja, gatishmėria dhe aftėsia pėr ta luajtur rolin e tė rriturit. Disa njerėz kurrė nuk e arrinė pjekurinė e plotė emocionale dhe sociale dhe gjithė jetėn e luajnė rolin e adoleshentit.

Paragjykimi mbi adoleshencėn.

Bindja mbi adoleshencėn si periodė problemesh ka mbetur thellė e rrėnjosur deri nė ditėt tona, pėr tė cilėn, sigurisht mė sė shumti kanė kontribuar vetė shkencėtarėt, mė sė shpeshti duke i studiuar pikėrisht sjelljet antisociale dhe tė paadaptueshme tek tė rinjtė. Nė mesin e adoleshentėve ka edhe tė tillė, dhe kjo zgjon vėmendjen e posaēme nė shoqėri, por kjo kurrsesi s’do tė thotė se shumica e tė rinjėve janė delikuent.
Dallimi gjeneratash kushtėzon dallimin e asaj se si tė rriturit i shohin adoleshentėt dhe se si adoleshentėt e shohin veten e tyre. Ky dallim pjesėrisht ėshtė i kushtėzuar me rolet e ndryshme qė luajnė nė shoqėri: tė rriturit janė “mbrojtės” tė botės, tė rinjtė janė kritik.

Detyrat zhvillimore tė adoleshencės

• Zhvilli i tutjeshėm i aftėsive, posaēėrisht atyre intelektuale, tė nevojshme pėr jetėn nė bashkėsi.
• Zgjedhja dhe pėrgatitja pėr profesion.
• Arritja e pavarsis emocionale nga prindėrit
• Adaptimi nė ndryshimet fizike, pranimi i dukjes fizike personale.
• Arritja e sjelljes sė dėshiruar dhe pėrgjegjėse sociale.
• Arritja e vlerave dhe normave etike si orientim nė sjellje, si dhe pikėpamja personale pėr tė ardhmen.
• Vėrja efikase e raporteve sociale me moshatarėt tė gjinisė sė njėjtė apo tė kundėrt.
• Pėrgatitja pėr martesė dhe jetė familjare.
• Arritja e pavarsisė ekonomike
• Krijimi i vlersimit real mbi vetveten dhe caqet personale.

Personaliteti i adoleshentit

Personaliteti ėshtė njė organizatė e veēantė e vetive, e cila formohet me ndėrveprimin e personit dhe mjedisit qė pėrcakton sjelljen e pėrgjithshme, dhe pėr individin mėnyrėn karakteristike tė sjelljes. Adoleshenca ėshtė perioda mė e rėndėsishme pėr pėrcaktimin e individit. Adoleshenti duhet tė pėrgjigjet nė pyetjen “Kush jam unė?” pėrgjigjen mund ta merr vetėm nė bisedė me moshatarėt, prindėrit, arsimtarėt, pra mjedisin social.
Adoleshenti ėshtė i vetėdijshėm personalitetit tė tij, kėshtu qė sa mė shumė dėshiron ta pėrmirėsojė personalitetin e tij, nė njėrėn anė sepse pėrvoja i tregon se sa ėshtė e rėndėsishme pėr tė qė tė tjerėt ta pranojnė, e nga ana tjetėr sepse ėshtė i pakėnaqur me veten e tij.
Me dėshirė pėr tė qenė i pranuar adoleshenti pėrpiqet pėr t’iu pėrshtatur rregullave ekzistuese tė sjelljes. Nė kėtė mėnyrė paraqiten ndryshime kualitative tė shumė vetive tė tij, disa dobėsohen ndėrsa disa forcohen. Zakonisht forcohen ato tė cilat mjedisi social i pėrcakton si tė dėshiruara. Adoleshenti shpejtė e vėren se egoizmi, koprracia dhe jotoleranca ia vėshtėrson kontaktin me njerzit tė cilėt ai i dėshiron dhe fillon t’i dobėsojė kėto veti, njėkohėsisht duke e forcuar tolerancėn, joegoizmin, i gatshėm tė ndaj atė qė ka.

Vetėdija mbi veten

Personaliteti ėshtė sistem shumė i ndėrlikuar, e thelbin e saj e pėrbėn mendimi mbi veten qė paraqet vetėdijėn e ekzistimit personal, ndjenjė e cila mundėson ta njohim veten nė situata dhe kohė tė ndryshme. Kjo ėshtė mėnyrė nė tė cilėn e pėrjetojmė veten. Ideja mbi veten apo ego ndjenja ėshtė e vetmja dėshmi e sigurtė e ekzistimit personal. Ajo gradualisht zhvillohet nga dita e parė e lindjes, sė pari pėrmes trupit personal pėr t’u zgjeruar nė personat mė tė afėrt dhe pėrfundimisht duke e zgjeruar vetėdijėn personale mbi aftėsinė pėr tė menduar.
Vetė ideja mbi veten veē nė adoleshencė bėhet vėshtirė e ndryshar, aty ekzistojnė vėshtėrsi tė mėdha pėr t’i ndihmuar adoleshentit ta ndryshoj personalitetin e tij. Pėr shembull, nėse pėr vetem ka mendimin se ėshtė nxėnės i paaftė, vetė pėrpjekja pėr ta bindur pėr tė kundėrtėn ėshtė thuajse e kotė.

Shumė faktor janė me ndikim nė zhvillimin e mendimit mbi veten, e mė tė rėndėsishmit janė:

• Emri dhe mbiemri
• Konstrukti trupor, defektet, kondicioni
• Aktiviteti hormonal
• Garderoba
• Inteligjenca
• Shkalla e aspiratave
• Emocionet
• Kultura
• Shkolla
• Statuti social
• Familja

Ndikimi i kėtyre faktorėve ėshtė i ndryshėm tek ēdo adoleshent. Pak a shumė disa ėshtė e mundur tė kontrollohen, e disa aspak.

Emri dhe mbiemri

Emri dhe mbiemri ėshtė kala e fortė e ego ndjenjės sonė dhe pjesė shumė e rėndėsishme e saj. Pėr adoleshentin, sidomos pėr atė mė tė ri, ai ėshtė burim i rėndėsishėm i ndjenjės sė sigurisė dhe pasigurisė, varsisht nga kjo ai e vlerson se a e pranojnė moshatarėt e tij apo jo.
Emrat dhe mbiemrat e zakonshėm adoleshentit i japin ndjenjėn e sigurisė, ndėrsa emrat e pazakonshėm mund tė jenė burim i pasigurisė sė tij. Duke u pėrpjekur qė vetė tė pėrmirėsojė emrin e tij ai e ndryshon kryesisht nė emra tė huaj apo e modernizon.

Inteligjenca

Inteligjencėn tė gjithė e pėrjetojmė si pjesė tė rėndėsishme tė Uni-t tonė. Pasi qė adoleshenca pėrfshinė pėrfundimin e shkollimit fillor, tė mesėm dhe fakultetit, atėherė adoleshentėt kanė shumė raste tė krijojnė mendimin mbi inteligjencėn e tyre, duke i zgjedhur detyra intelektuale tė numėrta.
Inteligjenca mesatare dhe mbi mesatare mundėson plotėsisht suksesshėm kerkesat e shkollės, derisa inteligjenca nėn mesatare dhe ajo shumė nėn mesatare, mund tė jetė burim i vėshtėrsive.
Shumica e atyre qė kanė vėshtėrsi tė pėrhershme nė mėsim zhvillojnė ndjenjėn se janė tė paaftė dhe kompleksin e inferioritetit. Ata me inteligjencė nėn mesatare mė vėshtirė kuptohen nga moshatarėt pėr kėtė arsye moshatarėt nuk i pranojnė.
Nė anėn tjetėr, edhe inteligjenca shumė e zhvilluar mund tė paraqes problem. Shpesh moshatarėt ua kanė zili pėr sukseset dhe animet e arsimtarėve.

Emocionet

Adoleshenti jashtėzakonisht vėrshohet nga emocionet dhe kjo ndikon nė Unin e tij. Kjo ėshtė pasojė e faktorėve edhe biologjik edhe social. Nė njėrėn anė, tajitja e shtuar e gjandrave e bjen organizmin nė gjendje jostabile e cila shprehet me shqetėsim mė tė fortė dhe nervozizėm. Nė anėn tjetėr, aty janė situatat e ndryshme nė tė cilat ai duhet tė mėsohet tė gjindet. Nė veēanti ėshtė i ndjeshėm nė mendimin e tė tjerėve qė kanė pėr tė. Gjykimi i sjelljes sė tij nga ana e prindėrve, moshatarėve, arsimtarėve dhe tė tjerėve jashtėzakonisht nxitė emocione tė ndryshme, tė kėndshme dhe tė pakėndshme.
Temperamenti pėrcakton se sa shpesh, se sa lehtė, me qfarė intensiteti
dhe kohėzgjatje shfaqen emocionet, si dhe ajo se a janė kryesisht tė kėndshme apo kryesisht tė pakėndshme.

ASPEKTET KRYESORE TĖ ZHVILLIMIT NĖ ADOLESHENCĖ

Adoleshenca paraqet zhvillimin nė tė cilėn personaliteti i tė riut i pranon karakteristikat e tilla tė cilat ēojnė deri tek zhvillimi i tėrėsishėm, harmonizimi dhe pjekuria. Pėrparimi kah personaliteti i pjekur ngjanė nė planin fizik, intelektual, emocional, si dhe nė planin social e moral.

Rritja intelektual nė adoleshencė

Rritja intelektuale e adoleshentėve ka tė bėj me proceset e tyre njohėse dhe inteligjente. Pėrsosėn shumė funksione psikike tė cilat mundėsojnė njohjen e botės personale dhe atė tė jashtme, duke i vėretjtur lidhjet dhe marrėdhėniet nė mes gjėrave dhe dukurive, dhe mundėsinė e zgjidhjeve tė problemeve dhe adaptimit nė situata tė reja dhe tė ndryshueshme.
Rritja intelektuale e adoleshentėve gradualisht krijon gjykim real, konkludime tė matura, qėndrim kritik dhe objektiv pėr veten dhe pėr tė tjerėt.
Dukuritė dhe ndodhitė nė vete apo rreth vetes mund t’i kapim me pėrceptim(vrojtim), mendim, mėsim dhe kujtesė; me tė ashtuquajturin, proces njohės.

Pėrceptimi

Themelin e njohjes sonė e krijon procesi i ndėrlikuar i pėrceptimit. Nė adoleshencė procesi i pėrceptimit bėhet mė cilsor dhe mė i tėrėsishėm se mė heret pėr shkak tė pėrvojės mė tė madhe dhe mendimit mė tė zhvilluar. Adoleshenti mė shumė e shfrytėzon pėrceptimin e tij nė mėsim dhe mendim, nuk ėshtė mė i intersuar vetėm tė pėrshkruaj diēka, por mundohet qė atė ta shpjegoj, t’i lidhė me pėrvojat e mė hershme.

Mendimi

Mendimi ėshtė proces psikik i cili kėrkon marrėdhėnie dhe lidhje nė mes dukurive. Rol tė madh nė zhvillimin e tė menduarit luan shkolla dhe mėsimet shkollore. Mėsimi shkollor ofron raste tė numėrta pėr t’i ushtruar shumė operacione mendimtare (krahasimin, dallimin, analizėn, sintezėn, abstrakcionin, gjeneralizimin).
Adoleshenti duke e zhvilluar pavarsinė nė jetė e pėrditshme fiton edhe pavarsi me tė madhe ne tė menduar.
Pėrceptimi mė i mirė dhe mendimi i zhvilluar jashtėzakonisht ndikojnė nė zhvillimin e ndjenjės sociale dhe morale tek adoleshenti. Zhvillimi i mendimit ėshtė pasojė, jo vetėm e ndryshimeve biologjike, por gjithashtu edhe ndikimi i mjedisit social qė mund kėtė zhvillim ta shpejtojė apo ngadalsojė.

Mėsimi dhe kujtesa

Mėsimi dhe kujtesa paraqesin proceset njohėse tė cilat e pėrbėjnė tėrėsinė. Mėsimi ėshtė arritje e formave tė reja tė sjelljes apo ndryshimi i sjelljeve nė bazė tė pėrvojės, derisa kujtesa ėshtė ruajtja e saj qė me mėsim ėshtė arritė.
Krejt ajo qė nė sjelljet tona nuk ėshtė rezultat i trashigimis biologjike ėshtė fituar me mėsim, kėshtu qė ėshtė me rėndėsi tė madhe pėr formimin e personalitetit.

Zhvillimi emocional i personalitetit nė adoleshencė

Emocionet manifestohen nė 3 mėnyra
• Pėrjetimi emocional pėrbėhet nga pėrjetimi i tė kėndshmės dhe tė pakėndshmės, pėrjetimit tė ndryshimeve fiziologjike nė trup, pėrceptimeve dhe mendimeve tė cilat nxisin emocione.
• Me sjellje emocionale nėnkuptojmė, pėr shembu, kur i bėrtasim dikujtė.
• Ndryshimet fiziologjike nė trup shfaqen si: rrahja e shpejtuar e zemrės, shtrėngim muskujsh, djersitje, dridhje…

Zhvillimi emocional ėshtė pasojė e ndikimeve tė ndėrsjella tė karateristikave biologjike dhe ndikimeve sociale qė bėhen nė familje, nė shkollė etj.
Nevoja pėr dashuri, nevoja pėr lidhje afektive ėshtė kyqe pė zhvillimin emocional.
Veprimet e shumta edukative posaēėrisht nė familje, nė shkollė kanė pėr qėllim tė zhvillojnė tek fėmijėt dhe adoleshentėt, tė ashtuquajturėn, kontrollėn emocionale; shprehinė qė emocionet tė shprehen nė mėnyrėn e pranuar nė shoqėri.
Jetėn pa trazira emocionale adoleshentėt e pėrjetojnė si tė zbrazėt dhe monotone, nėse nuk i gjejnė ne jetėn e pėrditshme i kėrkojnė nė romane dhe nė thashetheme.

Karakteristikate e emocioneve tė ndryshme tek adoleshentėt.

1. emocionet primare: gėzimi, zemėrimi, frika dhe pikėllimi.
Gėzimi ėshtė pėrcjellės i realizimit tė dėshirave dhe qėllimeve, kėsahtu qė mė sė shpeshti haset tek adoleshentėt qė janė nxėnės tė suksesshėm.
Zemėrimi paraqitet kur hasim nė ndonjė pengesė
Frika ėshtė emocion nė tė cilėn ndjehemi tė pafuqishėm. Tek adoleshentėt frikat mė tė shpeshta janė:
• frika nga mossuksesi nė shkollė
• agresiviteti fizik i tė rriturėve
• vdekja
• sėmundja
• aksidentet
• dėshtimi moral
Pikėllimi pėrcillet me humbjen e diēkahi qė e kemi dashtė. Shkaktarėt e pikėllimit tek adoleshentėt janė tė ndryshėm:
• vdekja e personit tė afėrt
• divorci i prindėrve
• ndėrprerja e miqėsisė tė cilėn e kanė pėlqyer shumė

2.Emocionet qė kanė tė bėjnė me vetėvlerėsimin janė ato qė i pėrkasin personalitetit vetjak.
• Ndenja e suksesit tek adoleshentėt paraqitet kur e arrinė ndonjė cak.
• Krenaria ėshtė emocion e cila paraqitet tek adoleshenti kur e vlerėson se atė qė e ka arritė ėshtė sukses i jashtėzakonshėm.
• Ndjenja e fajsisė paraqitet kur adoleshenti e vlerėson se i ka thyer disa kėrkesa morale.
• Edhe ndjenja e vetėvetėdijės ėshtė emocion qė ka tė vėj me vetveten.
3. Emocionet qė kanė tė bėjnė me njerzit e tjerė janė pjesė e madhe e pėrjetimeve tona. Mė tė rėndėsishmet janė: dashuria, xhelozia, urrejtja, varėsia, ndenjat tė ndryshme pozitive dhe negative ndaj tė tjerėve.
Dashuria ėshtė ndjenjė e animit tė pėrhershėm pozitiv ndaj personit tjetėr.
Xhelozia paraqitet kur e vėrejmė se animi i personit tė dashur kthehet nga dikush tjetėr.
Varėsia paraqitet kur na duket se dikush tjetėr ka atė qė edhe ne dėshirojmė ta kem.
Urrejtja nė thelbin e vetė pėrmban dėshirėn pėr tė shkatėrruar atė qė ne urrejmė.

4.Emocionet qė kanė tė bėjnė me vlersimin reflektojnė vlersimin e botės dhe pozitės personale nė tė.

Socializimi nė adoleshencė

Me fjalėn socializim nėnkuptojmė bartjen e normave, motiveve, vlersimeve dhe modeleve, tė sjelljes tek te rinjtė tė cilat nė njė shoqėri konsiderohen tė nevojshme, tė dėshiruara dhe morale. Kjo bartje apo percjellje bėhet nė kontakte nė shumėta me njerzit e tjerė dhe thelbin e saj e pėrmbanė mėsimi.
Thuajse nuk ka adoleshent i cili nuk ėshtė nė konflikt nė mes tė vlersimeve familjare dhe vlersimeve tė grupit tė moshatarėve dhe qė nuk ka zgjedhur ndonjėherė vlersimin e grupit tė moshatarėve. Ndjenja e pėrkatėsisė sė grupit tė moshatarėve ofron siguri. Marrėdhėniet shoqėror me mjedisin ku vend qendror kanė pikėrisht moshatarėt jashtėzakonisht ndikon nė zhvillimin psikik te adoleshentėt sepse ndihmonė nė formimin:
• Vetėbesimit
• Vetėrespektit
• Ndjenjėn se ėshtė i pranueshėm nga tė tjerėt
• Vlersimet prsonale

Vetėm nė grupin e moshatarėve adoleshentėt mėsojnė tė dėgjojnė. Vetėm aty mund tė pėrmirėsojnė tolerancėn dhe aftėsinė pėr ta pranuar mendimin dhe sjelljen e tjetrit.
Pranimi social pėrcaktohet me atė se si moshatarėt e “ēmojnė” miqėsinė tė cilėn adoleshenti ua ofron, sa e respektojnė dhe e adhurojnė. Tė tjerėt janė tė papranuar sepse kanė zhvilluar veti tė cilat nuk mund t’i ofrojnė moshatarėve.
Adoleshentėt e ri tė pranuar, pėr dallim nga adoleshentėt e ri tė paparanuar dallojnė me kėto karakteristike:
• Posedojnė veti shumė mė tė mira
• Numėr mė tė vogėl tė problemeve personale
• Janė nxėnės mė tė mirė
• Probleme mė tė vogėla nė raport me vėllėzrit dhe motrat e tjera
• Pėr modele ideale shpesh i zgjedhin artistėt
• Mė pak probleme kanė nė shkollė
• Emocionalisht janė mė stabil

Zhvillimi moral nė adoleshencė

Zhvillimi moral si edhe ai social, nė njėrėn anė janė rezultat i proceseve njohėse, e nė anėn tjetėr motivacionet dhe shprehitė tė sillemi nė harmoni me atė qė kemi mėsuar-njohur.
Moralin e pėrbėjnė normat e pashkruara shoqėrore me tė cilat pėrcaktohet mėnyra e tė sjellurit nė shoqėri, ndėrsa person i moralshėm quhet ai njeri i cili ato norma shoqėrore i pranon.
Ka faktor tė shumtė tė cilėt ndikojnė ne zhvillimin moral tė adoleshentit: familja, shkolla, arsimtarėt, opinoni publik i moshtarėve, organizatat e ndryshme, mas medijat.
Mjedisi prindėror, respektivisht pėrvoja tė cilėn e ka pėrcjellė nga ajo nė periodėn para adoleshencės mund tė lehtėsojė apo tė vėshtėrsojė apo plotėsisht tė pamundėsojė arritjen e pjekurisė morale tė adoleshentit.
Shkolla ėshtė mjedis ku adoleshenti pėr ēdo ditė takohet dhe ballafaqohet me mendime tė ndryshme tė arsimtarėve dhe moshatarėve.
Disciplina ėshtė pjesė e pandar e edukimit. Adoleshntėve iu nevoitet disciplina sepe ua siguron kornizat e pavarsisė, iu ofron ndjenjėn e sigurisė nė atė qė iu lejohet dhe atė qė nuk iu lejohet dhe iu ndihmonė tė sillen sipas rregullave tė shoqėrisė.

Edukimi i vetėdijės arrihet:

• Duke shpjeguar pasojat tė cilat mund t’i shkaktojnė veprimet e kėqija.
• Duke sugjeruar veprime tė drejta dhe duke kėrkuar shpjegime pėr sjelljet dhe veprimet.
• Duke shkurtuar vėmendjan
• Duke kurajuar qė gabimi tė definohet dhe tė pėrmirėsohet.

Me zhvillimin moral krijohet karakteri i adoleshentit si masė e vetive morale dhe tė vullnetshme tė personalitetit tė cilat mė kryesore janė: ndershmėria, pėrgjegjėsia, pavarsia, kritika, sinqeriteti, konsekuenca, altruizmi, raporti i ndershem dhe i angazhuar ndaj punės.

SEKSUALITETI TEK ADOLESHENTĖT

Pasi qė seksualiteti tek adoleshentėt ėshtė njė nga temat mė interesante, si pėr prindėr ashtu edhe pėr adoleshentėt, le ta shohim se si Prof. Dr Bojana Dimitrijeviē nė njė artikull tė saj i paraqet disa nga faktorėt kryesor qė kanė tė bėjnė me seksualitetin tek adoleshentėt.
Njeriu lindė me instiktin seksual. Ai paraqitet befas nė kohėn e rritjes sė vrullshme dhe zhvillohet nė pubėrtet, siē ėshtė menduar mė heret, e disa edhe sot mendojnė ashtu. pasi qė nga lindja ėshtė prezent, ndikon nė sjellje tė caktuara tė sjelljes njerėzore, por paraqitja e tij ėshtė i ndryshėm dhe nė periodat e ndryshme tė rritjes. Zhvillimi i instiktit seksual mund tė paraqitet pėrmes fazave tė caktuara: autoerotike, homoerotike, heteroerotike dhe heteroseksuale. Me kėtė mund tė ilustrohet se si zhvillohet dhe kur formohet seksualiteti i plotė i pjekur njerėzor.
Autoerotike pėrcillet me dėshirėn pėr ta shikuar trupin personal, dėshirėn pėr t’u zbukuruar, fantazi erotike, me emocione mė tė qarta dhe me pėrjetime mė tė dėshirshme pėr prekje sesa pėr stimulime vizuele. Plotėsimi i nevojave seksuale nė kėtė periodė mė sė shpeshti realizohet pėrmes ėndrrave.
Vėshtrimi, prekja e personit tė gjinisė sė njėjtė
Faza homoerotike krijohet kur objekt i interesimit nuk ėshtė vetėm trupi personal, por dėshirat erotike paraqiten gjatė vėshtrimit dhe prekjes sė personit tė gjinisė sė njėjtė. Plotėsimi i nevojės seksuale bėhet pėrmes vėshtrimit, nė procesin e bisedės, prekjes mbi rroba, masturbimit tė pėrbashkėt etj. Disa shkencėtarė konsiderojnė se gjinia femėrore dominohet me shqisa tė prekėshme, se ato janė mė gjatė dhe mė shumė tė ndikuara me aktivitete homoerotike sesa meshkujt, tek tė cilėt dominojnė joshjet vizuele. Frika nga homoseksualiteti bėhet preokupim i tė rinjėve. Seksologėt modern janė tė mendimit se faza homoerotike nuk mund tė quhet homoseksuale sepse cilsitė e tyre primare janė erotike e jo seksualitet i pastėr.
Interesimi pėr gjininė e kundėrt, pjekja e instiktit seksual
Faza heteroseksuale paraqitet atėherė kur interesimi pėrcillet nė personin e gjinisė sė kundėrt, dhe ky ėshtė kapėrcim kualitativ nė pjekjen e instiktit seksual dhe zhvillimin e personalitetit. Kjo ėshtė shpesh periodė kur zhvillohet lidhja me e fortė me personin e gjinisė sė kundėrt, dhe kur mund tė vijė deri tek shkėputja e lidhjes emocionale me prindėrit dhe shokėt.

Pėrgatiti: Valdet Fetahu
Adresa: valdet.f.fetahu@hotmail.com







PSIKOLOGJI
Political analysis of the author

 © 2008 www.Syri3.com. Te gjitha te drejtat e rezervuara