Adnan Abrashi

adnan_abrashi@yahoo.com

nanda01al@yahoo.com

 

Meny
Latest books
Favorites site
Site statystics
Translate this page

KUR ZOTI KRIJOI NJERIUN
Mbasi Zoti krijoi Tokėn dhe Qiellin; lumej, liqej dhe dete; kafshė dhe bimė, ma nė fund iu pėrkushtue krijimit tė Njeriut. Kėto tė mira qė krijova, nuk mė duhen mue, tha me vete, prandaj tashti duhet tė krijoj edhe zotnuesin e tyne, qė tė kujdeset pėr to, ashtu edhe t’i gėzojė ato.
Me kėte ide, dhe tue shpresue nė fuqinė e tij tė mrekullisė krijuese, iu ēas sendertimit tė Njeriut. I sprovuem me krijimin e gjanave modeste, si pjella tė mundimit tė pėrnjėhershėm, pėr tė cilat nuk kishte ma pse tė kthente kokėn, kėsaj herė pėrvoja dhe besimi i tepruem e kishin mashtrue. Qenja qė ende ishte vetėm njė ide, qysh aty nguli kambė ta kushtėzonte Krijuesin e saj, tue kėrkue njė varg parakushtesh si: ndjesi tė gjithėfarėshme, gjuhė tė veēantė, emėn tė veēantė, pasuni, dashuni, grue, fėmijė, dorė tė lirė, tradita, virtyte, vese dhe shumė e shumė kushte tė tjera. Pėr disa prej tyne as Zoti vetė nuk kishte dėgjue, jo ma t’i kishte pėrjetue. Mirėpo krijesa-ide pat pafytyrėsinė tė ishte edhe provokuese, tue iu drejtue Krijuesit: Ē’t’u shkrep kot tė mė krijosh, nėse nuk je i zoti tė mė plotėsosh ato qė tė kėrkova? Krijuesi, i prekun nė sedėr dhe gati i frikėsuem pėr ato qė po i kėrkonte parapraksiht krijesa e tij, i tha: Gėzo dashuninė time dhe jeta do tė tė falė gjithēka dėshiron!
Tė nesėrmen e kėsaj bisede Zoti shpėrvoli mangėt dhe nisi punėn pėr t`ba kryeveprėn e tij, Njeriun.
Qė nė ēastet e para, ma saktėsisht, qysh me njeriun e dytė, iu shfaq problemi i pamjes, mbasi qenja e dytė njerėzore po vinte e ndryshme prej tė parės. Edhe prova tjetėr rezultoi krejt e ndryshme. Ndryshimi ishte edhe ma i madh nė mes krijesave tė njė ditė me krijesat e ditės tjetėr.
Nga tė gjitha kėrkesat qė ata i parashtronin, ende pa ardhė nė kėte botė, vetėm njė Zoti kambėnguli tė mos e pranonte: dhanjen e njė gjuhe pėr sejcilin, prandaj vendosi t`u jepte gjuhė tė njėjtė tė gjitha krijesave tė njė dite. Mbasi edhe pamja ishte ma e pėrafėrt dhe falė gjuhės, ata filluan lidhjet e ndėrsjellta dhe ndjenin afrģ nė mes tyne, tue i thanė edhe vėlla njeni tjetrit. E kundėrta po ndodhte nė marėdhanjet me tė tjerėt.
Sendertimi i njeriut vazhdoi 365 ditė dhe ditėn kur Zoti kishte mbarue veprėn e tij, mbasi fshani njėherė thellė, ashtu i gėzuem, tha: I lumtun jam qė bana kėte krijesė, por edhe ma i lumtun jam qė pėrfundova kėte punė tė stėrmundimėshme: kurrė ma parė, gjatė krijimit tė sendeve, nuk ishte lodhė ashtu.
Por mundi pėr sendertimin e kėsaj krijese ishte njė pikė ujė nė detin e mundimeve tė pa fundme, qė e prisnin Krijuesin nė bashkėjetesėn me krijesėn e tij, tue shtrue gjithėsecili edhe me dhjetėra kėrkesa tė tjera ditė pėr ditė, e sidomos iu desht tė duronte sa e sa veprime tė liga tė krijesės sė tij, tue harrue kėshtu vetė Krijuesin.
Qysh tė nesėrmen e ditės qė kishte pėrfundue kryeveprėn Njeri, Zoti vendosi t’u pėrkushtohej edhe plotėsimit tė njė dėshire tė secilit, nė mėnyrė qė e ardhmja e kėsaj qėnje tė mos varej vetėm nga dhuntitė e Zotit, por edhe nga menēuria e pėrzgjedhjes sė dėshirės sė fundit.
Porsa Zoti sqaroi pėr mundėsinė dhe randėsinė e zgjedhjes, i pari qė ngriti dorėn ishte sllavi. Urdhno, i tha Zoti, cila asht dėshira jote qė kėrkon tė ta plotėsoj unė? Sllavi, pa u mendue gjatė, ia ktheu: Unė due tė mė japish gjysmėn e rruzullit tokėsor. Jo, i tha Zoti, asht shumė! Tė jap njė tė katėrten e tij. Dhe ashtu u ba. Koprracia e Zotit nuk i kėnaqi, prandaj ata vazhdojnė tė andėrrojnė edhe njė tė katėrten tjetėr.
U erdhi radha pėr tė zgjedhė kinezėt. Ata, tė ndėrgjegjėshėm pėr pretendimet ruse, thanė: Na duem tė ndėrtojmė njė mur tė madh, prandaj kemi nevojė pėr shumė argatė. Dhe zoti ua pėrmbushi dėshirėn. Mbas tyne nė pėrzgjedhje u erdhi radha indianėve. Kėta i thanė Zotit: Na duem vetėm vorfni dhe asgja tjetėr (nuk e thanė, por edhe kėta nė kokė kishin atė vizionin kinez tė mbrojtjes nga fqinjėt, tue kujtue vorfninė pėr armėn ma tė mirė mbrojtėse). Si kėshtu, u tha Zoti, vorfnia asht mjerim, asht vetė gjysma e vdekjes? Kaq duem na, ia kthyen ata. Si ua miratoj dėshirėn, Zoti, i prekun pėr fatin e tyre, i luti tė shpreheshin edhe pėr njė dėshirė tjetėr. Herėn e dytė ata i thanė Zotit: Na jap njė shkallė tė madhe, qė tė ngjitemi tek ti, sa herė tė duem t`ju nderojmė. E Zoti u dhuroi Himalajet.
Mbas tyne ishte radha pėr tė shprehė shkrumbin e zemres arabėt: Ata, thanė, na duem vetėm shkretėtinė, dhe Zoti, plot bujari, u dhuroi tė gjitha shkretėtinat qė kishte sendertue ma parė nė tokė.
Eskimezėt lypen akull tė pafund dhe, nė mundėsinė e dytė pėr tė zgjedhė, kėrkuan edhe qenė.
Francezėt, kėrkuen kulturė. Zviceranėt thanė, na duem tė marrim nėn kujdes pasunitė e botės. Kur Zoti i pyeti pėr garancitė qė mund tė jepnin, ata, tė gjithė njėzani, u betuen pėr ujėnat e vendit tė tyne .
Ma nė fund radha u erdhi edhe stėrgjyshėve tanė, Ilirėve. Na, i thanė ata Zotit, duem pėrēamje. I befasuem qė si kėrkesėn ma tė shtrenjte lypen pėrēamjen, Zoti u tha: A e dini se kjo asht dėshirė e kobshme? Ata iu pėrgjegjėn: Pikėrisht kėtė kėrkojmė edhe na. E doni ta keni tė pėrkohėshme, apo si e doni, i pyeti Zoti pėrsėri. Jo jo, thanė ata me njė gojė, pėrēamjen duem ta kemi nė gjak, se po ta kėrkojmė aq shpesh sa do tė kemi nevojė, mund tė ndodhė qė ti mėrzitesh dhe nuk na pėrgjigjesh.
Zoti, me keqardhje tė thellė pėr kėte kėrkesė rrėnimtare, nxitoi t’u drejtohej pėr njė kėrkesė tė dytė, me shpresė qė tė zbuste sadopak damin e sė parės. Ata, pėrsėri tė gjithė njėzani, iu drejtuen me nxitim: Duem urrejtje!
Zoti shtangu dhe i shikoi me dhimbje. Kėta do tė vuejnė kalvarin tim nė jetė tė jetėve, tha me vete, i shtėrnguem t’ua plotėsonte dėshirėn siē u kishte premtue.

Nga: Ēlirim Uēa
NDRYSHME
Political analysis of the author

 © 2008 www.Syri3.com. Te gjitha te drejtat e rezervuara